Drenažo vamzdžio skersmens pasirinkimas priklauso nuo grunto sklype ir koks drenažo tikslas - ar nudrenuoti tik aplink namą, ar nudrenuoti visą sklypą ir pan.
Jeigu sklypo gruntas yra molingas, pavyzdžiui, paviršiuje juodžemis, o apačioje molis su priemaišomis, tuomet lietaus vanduo laikysis juodžemio sluoksnyje ir žemiau molio sunkiai ir lėtai nusileis. Todėl juodžemio sluoksnis nuo didelio vandens kiekio jame, taps „liuliuojantis”. Veja ilgai bus šlapia, o tai yra negerai ne tik pačiai vejai, bet jos pjovimas taip pat bus komplikuotas.
Jeigu smėlingas gruntas, tuomet lietaus vanduo perėjęs per juodžemio sluoksnį, nusileis į smėlingą sluoksnį ir per jį nusileis dar žemiau.
Todėl, kai smėlingas gruntas, galima naudoti mažesnio skersmens drenažo vamzdžius. Tačiau Lietuvoje yra mažai vietovių, kur gruntas yra smėlingas, dažniausiai yra molis su priemaišomis. Nustačius, koks gruntas sklype, galima rinktis drenažo vamzdžio skersmenį, atsižvelgiant koks drenažo sistemos tikslas.
Jeigu norite nudrenuoti sklypą aplink perimetrą (patvorį), kad nesilaikytų vanduo paviršiuje, tuomet:
Priklausomai nuo sklypo matmenų, gali prireikti pakloti drenažo vamzdį ne tik aplink perimetrą, bet ir skersai/išilgai sklypo, kad nudrenuoti viso sklypo plotą.
Galima padaryti magistralinę atšaką iš didesnio skersmens vamzdžio, pavyzdžiui, 80mm - 92mm - 100mm skersmens vamzdžio, ir prie jo prijungti atšakas su mažesniu vamzdžiu, pavyzdžiui, 50mm - 65mm - 80mm.
Jeigu norite nudrenuoti aplink namą, tuomet vamzdis turėtų būti ne mažesnis, nei 100mm, kad būtų kokybiškai nudrenuotas lietaus vanduo nuo paviršiaus ir gruntiniai vandenys. Jeigu planuojate į drenažą pajungti lietaus nuotekas nuo stogo (pajungti lietvamzdžius), tuomet reiktų naudoti 125-128mm vamzdį. Tačiau tai yra nerekomenduojama, net pavasarį ar rudenį, kai lietūs būna smarkūs, vanduo nuo grunto paviršiaus ir stogo pilnai užpildys vamzdį ir jis bus apkrautas.
Filtro pasirinkimas priklauso nuo grunto ir nuo įrengimo būdo. Reikia atsižvelgti, kad kokoso filtras yra natūralus pluoštas, todėl ilgainiui, veikiamas vandens ir deguonies, jis supus. Geotekstilė yra sintetinis pluoštas, kurio gyvavimo laikas yra keliasdešimt metų. Žinoma, yra įvairių geotekstilių rūšių. Tinkamiausia Lietuvos gruntui ir klimatui yra apie 150-170g/m2 tankio geotekstilė.
Jeigu gruntas yra molingas, bet įrengimas daromas iškasant griovį vamzdžiui (tranšėją) ir į jį pilama skalda, žvirgždas ar pan., tuomet reiktų naudoti vamzdį su geotekstilės filtru. Priklausomai nuo grunto dalelių, gali prireikti į tranšėją pakloti geotekstilę (aplink visą tranšėją) ir tada užpilti skaldą, žvirgždą ar pan. Tačiau, to reikia tik retais atvejais.
Jeigu gruntas molingas ir drenažo vamzdis klojamas neužpilant skaldos, tuomet reiktų naudoti drenažo vamzdį su kokoso filtru. Kitais atvejais kokoso filtras supus.
Jeigu gruntas yra smėlingas, tuomet reikėtų naudoti vamzdį su geotekstilės filtru arba be filtro, bet tuo atveju, reikia į tranšėją pakloti geotekstilę. Patogiausia tranšėjoms naudoti 2m pločio geotekstilę, kurios storis yra apie 100g. Nereikėtų naudoti agroplėvelių, nes jos yra per plonos ir pilant skaldą galima jas lengvai suplėšyti.
Įrenginėjant drenažo sistemą, kuri yra iš skirtingų diametrų drenažo vamzdžių (pavydžiui, magistralinis vamzdis 100mm, o atšakos 80mm) yra patogu naudoti universalias jungtis, kurios tinka nuo 72mm iki 100mm drenažo vamzdžiams. Tokiu būdu nereikės pirkti skirtingų detalių ir bus išvengta atlikusių.
