Augalų augimui šiltnamyje labai svarbi yra šviesa.
Esant nepakankamam apšvietimui, daigų kokybė būna prasta, augalai ištįsta. Kiek šviesos patenka į šiltnamį, priklauso nuo jo stogo formos ir nuolydžio kampo, vidinių šiltnamio konstrukcijų kiekio, šiltnamio aukščio ir net augalų sodinimo krypties.
Nemenka dalimi šviesos kiekį šiltnamyje koreguoja ir jo danga. Šiltnamiai dengiami stiklu, plėvele, polikarbonatu.
Stiklo privalumai – didelis pralaidumas šviesai (ši jo savybė nekinta 30 metų), atsparumas cheminiam poveikiui.
Trūkumai – greitai dūžta, yra sunkus, pralaidus šilumai. Paprastai šiltnamiams dengti naudojami 4 mm storio stiklo lakštai.
Stiklas beveik nepraleidžia UV spindulių (290–360 nm), sugeria 1,6–2,5 proc. matomųjų spindulių (400–760 nm) bei 8–15 proc. šiluminių spindulių (760–3 000 nm).
Stiklas šiltnamių dangoms yra tobulinamas. Siekiama padidinti jo pralaidumą šviesai, sumažinant geležies oksido kiekį iki 0,03 proc., kai paprastame stikle jis siekia 0,1 proc.
Pastaruoju metu kuriamas naujas produktas, kai stiklo paviršius padengiamas specialia danga, kuri išsklaido šviesą ir ji tolygiau pasiskirsto šiltnamyje.
Polimerinių medžiagų tinkamumas šiltnamiams dengti vertinamas pagal pralaidumą šviesai, ultravioletiniams spinduliams, galimybę palaikyti šilumos radiaciją, elastingumą, patvarumą šarmų bei rūgščių poveikiui, įvairiems mikroorganizmams, atsparumą šalčiams, nedegumą, antistatines savybes ir kt.
Plėvelė šiltnamiams dengti turi praleisti 80–90 proc. fotosintetiškai aktyvios radiacijos, būti mažai laidi ultravioletiniams spinduliams, ilgaamžė, atspari temperatūrų poveikiui, nepralaidi vandeniui, nedegi.
Auginant daigus laukui, labai svarbu, kad plėvelė būtų pralaidi ultravioletinei radiacijai.
Didelę reikšmę turi plėvelės gebėjimas sulaikyti šilumą.
Jei plėvelė yra labai pralaidi infraraudonajai radiacijai, šiltnamis greitai atvėsta. Tada esant lauke 0 oC temperatūrai, šiltnamyje gali būti net šalna.
Šviesai patekti į šiltnamį įtakos turi ir išoriniai veiksniai:
- metų diena ir laikas;
- geografinė platuma;
- klimato sąlygos;
- tiesioginės ar išsklaidytos šviesos vyravimas;
- dangos užterštumas (dulkės, purvas, kondensatas).
Didelės reikšmės turi ne tik šiltnamio dangos šviesos laidumas, bet ir jos švarumas.
Stiklo ar polimerinės plėvelės užterštumas gali sumažinti šviesą šiltnamio viduje 50 proc. ir daugiau. Šildymo vamzdžiai bei kiti konstrukcijų elementai, esantys netoli stogo, taip pat mažina apšviestumą šiltnamyje.
Todėl rekomenduojama neapkrauti šiltnamio konstrukcijų įvairiais daiktais. Konstrukcijas reikia nudažyti baltai, tada ne tik ilgiau tarnaus plėvelė, bet ir 4–5 proc. padidės apšvietimas.
Apšvietimui šiltnamyje įtakos turi ir plėvelės storis. Labai svarbu ir dangos pralaidumas šviesai.
Nešildomų šiltnamių polietileno plėvelės storis turėtų būti 0.10–0.12 mm, šildomų ir dengtų dvigubu sluoksniu – 0.12–0.15 mm, vienu sluoksniu dengtų šiltnamių – 0.18–0.20 mm.
Paprasta nestabilizuota polietileno plėvelė gerai praleidžia visą saulės radiaciją ir šilumos spinduliavimą, einantį iš šiltnamio. Ji labiausiai užsiteršia per pirmąjį mėnesį, vėliau šis procesas sulėtėja.
Per vieną pavasario-vasaros sezoną polietileno plėvelės pralaidumas šviesai sumažėja apie 2 proc. Bėda ta, kad ji neturi antikondensacinių savybių, t. y. ant jos susiformavę drėgmės lašai laša tiesiai ant augalų.
Dėl to, kad plėvelė gerai praleidžia infraraudonuosius spindulius, šiltnamis naktį stipriai atvėsta. Šia plėvele dengtuose šiltnamiuose labai sunku palaikyti optimalias sąlygas augalams augti.
Plėvelių įvairovė
Plėveles rasite čia »
Šiltnamius geriau dengti stabilizuota polietileno plėvele.
Ji skiriasi nuo nestabilizuotos tuo, kad jos sudėtyje yra ultravioletinius spindulius sugeriantis stabilizatorius. Todėl plėvelė ne taip greitai sensta, ilgiau tarnauja (du tris sezonus). Jos mechaninės savybės tokios pat kaip ir paprastos polietileno plėvelės.
Kad stabilizuota plėvelė skirtųsi nuo nestabilizuotos, kai kurie gamintojai ją dažo mėlyna spalva.
Lietuvoje gaminama plėvelė su šilumą sulaikančiais priedais, ji esti žalsva, gelsva, rausva.
Viena jų – AgroLux plėvelė, savo sudėtyje turinti etilvinilacetato, ilgiau išsilaiko, yra tampri ir elastinga, pasižymi nedideliu pralaidumu UV spinduliams. Vasaros metu šia plėvele dengtas šiltnamis mažiau įkaista, o naktį mažiau atšąla.
Plėvelę rasite čia »
Dvisluoksnė pūslėta plėvelė su 1–1,5 cm storio oro burbuliukais.
Ji skirta stiklinių šiltnamių sienų izoliacijai – 10 proc. sumažina šilumos nuostolius. Uždengus šildomus nedidelius šiltnamius tokia plėvele, galima 20–30 proc. sutaupyti šildymo išlaidas. Plėvelės tarnavimo laikas 3 metai.
Šia plėvele rekomenduojama aptraukti ir polietileno plėvele dengtų šiltnamių šonus, jei ketinama juos eksploatuoti ankstyvą pavasarį. Orams atšilus, ji nuimama. Naudojant pūslėtąją plėvelę šiltnamio viduje, ji išsilaiko ilgiau, o dengiant iš išorės – trumpiau.
Armuotą plėvelę rekomenduojama naudoti šiltnamiuose, kur įrengtas šildymas.
Ji pasižymi mechaniniu atsparumu. Tyrimų duomenimis, daržovių daigai, užauginti po armuota plėvele, turi gerai išvystytą šaknų sistemą ir didelį lapų asimiliacinį paviršių.
Polichlorvinilinė plėvelė skiriasi nuo polietileno plėvelės tuo, kad yra labai pralaidi matomai šviesai ir beveik neišsklaido saulės spindulių.
Ji beveik nepraleidžia šilumos spindulių ir už polietileno plėvelę yra tvirtesnė.
Naktį oro temperatūra tokia plėvele dengtuose šiltnamiuose yra 3–4 oC aukštesnė negu polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose. Po polichlorviniline plėvele augalai sparčiau auga ir gausiau dera.
Polimerinė plėvelė EVA gaminama iš mažo tankio polietileno, pridedant iki 19 proc. vinilacetato.
Todėl pasižymi dideliu mechaniniu stiprumu, atsparumu šalčiui, ant jos nesusidaro kondensato lašai. Iš išorės EVA plėvelė nesiskiria nuo polietileno plėvelės. Elastingumu ir mechaniniu atsparumu ji pralenkia paprastą polietileno plėvelę 20–25 proc.
Šia plėvele dengtas šiltnamis išlaiko per dieną sukauptą šilumą, nes blogai praleidžia infraraudonuosius spindulius. Plėvelė išlaiko 5 ir daugiau metų.
Šiltnamiai gali būti dengiami plastiko lakštais.
Tai dviejų sluoksnių lakštai, gaminami iš skaidrių plastmasinių medžiagų.
Jų plotis iki 1.2 m, storis nuo 4 iki 16 mm, 1 m2 svoris ne daugiau kaip 3 kg. Plastiko lakštai sumažina šilumos nuostolius šiltnamyje iki 50 proc., palyginti su stiklo danga.
Tačiau šių lakštų skaidrumas 10 proc. mažesnis, palyginti su stiklu.
Lakštai, kaip ir visos plėvelės, sensta, t. y. blogėja jų fizinės-mechaninės savybės, taip pat pralaidumas šviesai. Jų eksploatacijos antrųjų metų pabaigoje pralaidumas šviesai sumažėja 15–20 proc. Patartina plastiko lakštais dengti šiltnamio šonus, o stogą – plėvele.
Kas geriau – stiklas ar plėvelė?
Vienareikšmiškai negalima pasakyti, kuri danga yra geresnė: stiklas ar plėvelė. Nė viena iš šiltnamio dangų nėra ideali.
Dvigubas plėvelės sluoksnis praleidžia 10 proc. mažiau šviesos negu stiklas.
Polietileno plėvelė praleidžia šviesą su bangos ilgiu (matomas spektras labiau pasislinkęs ultravioletinių spindulių pusėn), kuris padeda kamanėms geriau orientuotis šiltnamyje.
Stiklas, priešingai, sulaiko UV spindulius, kurių reikia normaliam kamanių darbui. Plėvele dengtame šiltnamyje mažiau konstrukcijos elementų, kurie mažina apšvietimą šiltnamyje.
Plėvelė plonesnė negu stiklas, nuo jos paviršiaus ne taip stipriai atsispindi šviesa. Kondensatas daugiau susidaro ant plėvelės negu ant stiklo. Stikliniame šiltnamyje oro drėgmė paprastai būna mažesnė negu dengtame polietileno plėvele.
Dvigubu plėvelės sluoksniu dengtame šiltnamyje šilumos nuostoliai yra mažesni negu stiklu dengtame šiltnamyje.
parengta pagal MANO ŪKIS (2009/04)
Straipsniai, nuotraukos ir kita medžiaga, patalpinta www.statybuturgus.lt, yra UAB „Ampas” nuosavybė. Kopijuoti ir naudoti be UAB „Ampas” raštiško sutikimo - griežtai draudžiama.
