Pagrindinis tikslas renkantis išorinių atitvarų medžiagas ir konstrukcinius sprendimus turi būti komfortiško mikroklimato užtikrinimas patalpose.

Higienos specialistų atliktų tyrimų rezultatai byloja, kad faktiškai daugelio chroniškų susirgimų priežastis yra netinkamas arba blogas patalpų mikroklimatas.

Būtų klaidinga teigti, kad pakanka patalpoms suprojektuoti reikiamą U vertę. Be būtinos oro cirkuliacijos ir santykinės drėgmės užtikrinimo patalpoje, taip pat labai svarbu patalpoje palaikyti stabilią temperatūrą, nepriklausomą nuo išorinės temperatūros svyravimų.

Vidinio sienų paviršiaus temperatūrų svyravimai neturėtų viršyti 2°C, nepriklausomai nuo to, kokiu intervalu keičiasi išorinė temperatūra. Literatūros šaltiniuose paskelbti tyrimų rezultatai rodo, kad įvairių išorinių atitvarų atveju šis svyravimas yra gana skirtingas ir gali gerokai viršyti 2°C.

Temperatūrų svyravimus sąlygoja įvairių medžiagų skirtinga geba išsaugoti (kaupti) šilumą ir vėliau ją skleisti. Statybinės fizikos kontekste, norint aprašyti šią medžiagų savybę, naudojama sąvoka savitoji šiluminė talpa (J/(K•kg). Geriausi šiluminės talpos rodikliai yra medienos, po to eina akytasis, keramzitinis betonas, keraminės ir silikatinės plytos ir gelžbetonis. Labai svarbu ir tai, kaip greitai išorinė siena atiduoda sukauptą šilumą, t.y. jos atšalimo greitis.

Jeigu ji atšąla greitai, patalpų šildymo išlaidos būna didesnės, kadangi norint palaikyti reikiamą vidaus temperatūrą, reikia dažniau įjungti šildymo sistemą. Pirmiau minėta sienų medžiagų savybė, t.y. šiluminė inercija, pavaizduota 4 paveikslėlyje. Šiame paveikslėlyje siena yra iš 250 mm storio akytojo betono.

Paveikslėlyje matyti, kad vasarą išorinio sienos paviršiaus iš akytojo betono temperatūra pasiekia maksimalią vertę apyt. 17 val. Po to siena pradeda atiduoti sukauptą šilumą, dėl ko padidėja sienos vidaus temperatūra, kuri maksimalią vertę pasiekia per 7 valandas.

Kaip buvo minėta pirmiau, maksimalūs sienos vidinio paviršiaus temperatūros svyravimai neturėtų viršyti 2°C. Sienos šiluminę inerciją atspindi maksimalios išorinės ir vidaus temperatūros skirtumai arba fazių skirtumas, kuris sienos iš 250 mm storio akytojo betono atveju sudaro 7 val.

Tai įrodo akytojo betono teigiamas savybes – kaupti šilumą, o po to skleisti ją ilgą laiką.

Sienos iš akytojo betono išorinės ir vidinės temperatūros skirtumai dienos bėgyje

Šaltinis: Porenbeton Handbuch, Wisbaden 2002

Bendradarbiaujant su Talino aukštąja technikos mokykla, buvo atlikti 375 mm išorinės sienos iš bauroc ECOTERM375 be papildomo apšiltinimo išorinės ir vidinės temperatūros matavimai. Matavimai buvo atlikti tiek žiemą, tiek vasarą.

Rezultatai pateikti žemiau

Vidinė ir išorinė temperatūra vasaros metu

Vidinė ir išorinė temperatūra žiemos metu

Paveikslėliuose matyti, kad Baltijos šalims būdingi dideli temperatūros svyravimai tiek vasarą, tiek žiemą nesukelia sienos vidinio paviršiaus temperatūros skirtumų.

Todėl karštomis vasaros dienomis patalpose maloniai vėsu, o žiemą – jaukiai šilta.

Statinio oro laidumas ir jo apskaičiavimas

Be išorinių sienų šilumos laidumo (reikšmė U = W/ m²K), statinio šilumos netekimo charakteristikoms didelę reikšmę turi išorinių sienų oro laidumas (m³/m²h) arba infiltracija.

Oro laidumas reiškia oro kiekį m³, kuris pereina per išorinės sienos 1 m² / 1 h, jeigu oro slėgių skirtumas yra 50 Pa. Pirmiau pateiktame paveikslėlyje parodyta, kaip matuojamas hermetiškumas, kur ventiliatoriaus pagalba patalpoje susidaro 50 Pa išretėjimas, kas imituoja vėjo poveikį statiniui.

Maksimali leistina oro laidumo vertė: Gyvenamosiose patalpose 3 m³/m²h; Kitose patalpose 6 m³/m²h.

Kartu su Talino technikos universitetu atlikti matavimai parodė, kad išorinių bauroc sienų oro laidumas neviršija 1 m³/m²h, t.y. n50=1. Todėl galima tvirtinti, kad išorinės bauroc sienos praktiškai hermetiškos, t.y. neprapučiamos, dėl ko žymiai sumažinamas šilumos netekimas.

Palyginimui reikia paminėti, kad daugiasluoksnėse sienose, pavyzdžiui, sienose su mediniu karkasu, hermetiškumą užtikrinti labai sunku, netgi jeigu statybų kokybė yra labai aukšta. To priežastis yra ta, kad tarp skirtingų sluoksnių tiek statybų metu, tiek vėliau eksploatuojant statinį, susidaro oro tarpai, dėl kurių susidaro, taip vadinami, nekontroliuojami šilumos nuostoliai.

Todėl kai kurių šalių normatyvinėje dokumentacijoje rekomenduojama U vertė diferencijuojama priklausomai nuo to, ar statinys yra vienalytė (masyvi) siena (akytas betonas, keramzitinis betonas, keraminiai ar betoniniai blokeliai), ar lengva mišri konstrukcija (medinis karkasas).

Konstrukcijos energijos sunaudojimas su įvairiu hermetiškumo lygiu

Šaltinis: Tamperės technikos universiteto tyrimas „Jämera Talokirja 2007“

Hermetiškumo svarbą, siekiant sumažinti šilumos nuostolius, puikiai atspindi tyrimas, atliktas Tamperės universiteto.

Matavimai buvo atlikti gyvenamojoje patalpoje iš akyto betono Siporex (bauroc analogiškas produktas), kurio hermetiškumas siekė 1 m³/m²h (pagal pasyvių namų reikalavimus hermetiškumas turi būti ≤0,6 m³/m²h), ir namuose, kurių karkasas yra medinis, o hermetiškumas 7 m³/m²h– 10 m³/m²h.

Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad jeigu name, kurio hermetiškumas 7 m³/m²h, statybinių darbų kokybė buvo kontroliuojama statybų inspekcijos, antruoju atveju kokybės kontrolė nebuvo vykdoma. Kaip ir name, kurio sienos iš Siporex, taip ir name, kurio karkasas yra medinis, išorinių sienų U vertės buvo vienodos.

Tačiau, kaip matyti paveikslėlyje, realūs šilumos nuostoliai (energijos sąnaudos šildymui) namuose su mediniu karkasu dėl netinkamo hermetiškumo buvo 30% didesni.

Dėl išskirtinės konstrukcijos ir įrengimo technologijos paprastumo, viensluoksnė išorinė siena iš akyto betono bauroc arba Siporex garantuoja, kad hermetiškumas bus užtikrintas, nevykdant specialios statybų priežiūros.

Oro laidumo palyginimas įvairių sienų medžiagų atveju

  1. Namai iš akytojo betono
  2. Namai iš keramzito betono
  3. Plytiniai namai
  4. Namai iš betono blokelių
  5. Namai iš betono plokščių
  6. Rąstiniai namai su užsandarintomis siūlėmis
  7. Klasikiniai rąstiniai namai
  8. Rąstiniai namai su papildomu apšiltinimu
  9. Medinis karkasas
Šaltinis: RAKENNUSTEN ILMANPITÄVYYS – uudet suunnitteluohjeet apuvälineenä. Betonin uudet haasteet – seminar. 7.2.2008. Minna Korpi (Tampere Tehnikaülikool). bauroc.lt
Straipsniai, nuotraukos ir kita medžiaga, patalpinta www.statybuturgus.lt, yra UAB „Ampas” nuosavybė. Kopijuoti ir naudoti be UAB „Ampas” raštiško sutikimo - griežtai draudžiama.
Prekė įtraukta į patikusių prekių sąrašą
Prekė įtraukta į palyginimų sąrašą

Dėmesio. Internetinė parduotuvė naudoja slapukus.
Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti puslapyje Privatumo Politika.