Tam tikras drėgmės kiekis (akytame betone iki 30-35%) pasilieka statybinėje medžiagoje net po gamybos proceso (technologinė drėgmė). Dėl šios priežasties pradiniame pastato eksplotacijos etape, jame yra ženkliai daugiau drėgmės.
Normaliomis eksplotacijos sąlygomis akyto betono konstrukcijuose drėgmės kiekis praktiškai išsilygina pirmo šildymo sezono metu iki pastovios drėgmės, kuri daugumoje atveju pasilieka tarp 4…6% pagal svorį.
Iš grafiko matome, kad konstrukcijos džiuvimo greitis priklauso nuo panaudotos apdailos medžiagos ir šilumos izoliacijos drėgmės pralaidumo savybių.
Idealus drėgmės pašalinimas statybų metu pasiekiamas tuomet, kai siena yra atvira iš abiejų pusių difuzijai. Drėgmė geriau pereina iš šiltos aplinkos i šaltesnę, dėlto sienų konstukcijoms iš bauroc medžiagos labai svarbu, kad išorinė sienos apdaila būtu pakankamai pralaidi drėgmei (mineralinė tinkavimo medžiaga).
Daugelis kompanijų, parduodančiu sausus mišinius atsisžvelgia i šiuos reikalavimus. Taip pat yra svarbu, kad vidinio paviršiaus apdaila taip pat būtų pralaidi vandens garams kas užtikrintų gerą mikroklimatą patalpose.
Visoms akytojo betono konstrukcijoms galioja tas pats principas, pagal kuri konstrukcijos turi turėti galimybę džiūti bent jau iš vienos pusės, tam kad konstrukcijoje esanti ar i ja patenkanti drėgmė turėtų nuolatinę galimybę išgaruoti.
Pastato eksplotacijos metu, jame, taip pat susidaro drėgmė, kuri gali iššaukti konstukcijos pažeidimus. Priklausomai nuo pastato paskirties santykinis oro drėgnumas gali svyruoti didelėse ribose.
Tačiau dėka akyto betono struktūros, sienų drėgmės vidurkis patalpuose su padidintos drėgmės kiekiu (dušinės, pirtys ir t.t) ne ką didesnis, nei gyvenamuosiose patalpose.
Šiltas oras vandens garų pavidalu gali sugerti daugiau drėgmės nei šaltas oras.
Atšalant orui, santykinė drėgmė didėja tol, kol pasiekia prisotinimo lygį ir vandens garai pradeda kondensuotis. Šis taškas yra vadinamas rasos tašku. Yra paplitęs klaidingas požiūris, jog vienasluoksnėje sienoje, vietoje, kurioje temperatūra yra 0 ºC, susidaro kondensatas. Todėl patariama sieną apšiltinti, kad taip vadinamas nulinis taškas būtų ne sienos konstrukcijoje, o ten, kur yra šiluminė izoliacija.
Grafike yra parodytas temperatūros ir drėgmės padalijimas 375 mm storio. bauroc akytojo betono sienoje esant normalioms sąlygoms (sienos vidinio paviršiaus temperatūra +20ºC, o santykinė oro drėgmė RH=40%; išorinio paviršiaus temperatūra -15ºC, o RH=90%).
Kondensatas sienoje atsiranda ne ten, kur yra temperatūros nulinis taškas, o ten, kur susikerta prisotintų ir neprisotintų garų kreivės. Kaip parodyta grafike 3 vienalytėje bauroc išorinėje sienoje be papildomo apšiltinimo šios kreivės nesusikerta.
Todėl šiai bauroc išorinei sienai negresia kondensato susidarymas.
Kad patalpose būtų galima jaustis patogiai tiek vasarą, tiek žiemą, svarbus yra geras mikroklimatas. Yra manoma, kad sveiką aplinką su natūraliu drėgmės režimu geriausiai palaiko medinis rąstinis pastatas.
Akytasis betonas taip pat turi visą virtinę savybių, kurios užtikrina patalpoje tokias pačias sąlygas, kokias turi rąstinis pastatas. Dėl akytos sistemos, akytasis betonas sugeba difuzijos būdu sugerti perteklinę drėgmę ir ją išskirti į išorę.
Norint gerai užtikrinti patalpos mikroklimatą yra svarbu, kad sienos vidinio paviršiaus temperatūros svyravimai būtų minimalūs, jeigu išorinės temperatūros svyravimai yra dideli. Nedidelis akytojo betono šiluminis laidumas ir gera šilumos akumuliacijos savybė (šilumos inercija) užtikrina patalpoje stabilią temperatūrą.
Todėl pastatuose su vienalytėmis akytojo betono sienomis yra maloniai vėsu karštomis vasaros dienomis ir jaukiai šilta šaltomis žiemos naktimis. Akytasis betonas sumažina didelį temperatūrų svyravimų poveikį žiūrėti grafiką.
Esant dideliems temperatūros svyravimams sienos išoriniame paviršiuje, sienos vidinio paviršiaus temperatūra svyruoja tiktai ~2ºC.
Šaltinis bauroc.lt
